Mes dažnai kalbame apie fizinę sveikatą. Žinome, kad reikia sportuoti, valgyti daržoves, gerti vandenį ir pakankamai miegoti. Bet kai kalbama apie emocinę sveikatą, dauguma žmonių sunkiai pasakytų, ką ji reiškia ir kaip atrodo kasdienybėje.
Emociškai sveikas žmogus nėra tas, kuris visada jaučiasi laimingai. Tai ne nuolatinė šypsena, ne problemų nebuvimas ir ne gebėjimas niekada nesupykti. Emocinė sveikata yra kažkas kur kas gilesnio ir tikroviškesnio.
Tai gebėjimas atpažinti savo jausmus, tinkamai į juos reaguoti, palaikyti prasmingus santykius ir susidoroti su gyvenimo iššūkiais neprarandant vidinės pusiausvyros. Tai ne galutinis tikslas, o nuolatinis procesas, kuriame kartais sekasi geriau, kartais prasčiau.
Šiame straipsnyje nagrinėsime 15 konkrečių emociškai sveiko žmogaus požymių. Nesvarbu, ar atpažįstate juos visus savyje, ar tik kelis. Svarbu suprasti, kuria kryptimi galite augti.
1. Geba atpažinti ir įvardyti savo emocijas
Pirmasis ir galbūt svarbiausias emociškai sveiko žmogaus bruožas yra emocinė savimonė, gebėjimas atpažinti, ką jaučia tam tikru momentu, ir suteikti tam jausmui pavadinimą.
Tai skamba paprastai, bet praktikoje daugelis žmonių su tuo turi sunkumų. Užuot pasakę „jaučiu nusivylimą, nes mano lūkesčiai nebuvo patenkinti”, jie sako „viskas blogai” arba „man nerūpi”. Emocijų slopinimas arba negebėjimas jų atskirti turi net specialų terminą, tai vadinama aleksitimija.
Emociškai sveikas žmogus moka atskirti pyktį nuo nusivylimo, liūdesį nuo nostalgijos, nerimą nuo susijaudinimo. Šis gebėjimas nėra įgimtas. Jį galima lavinti, ir tai yra vienas geriausių būdų pagerinti santykį su savimi ir kitais.
Kaip tai atrodo kasdienybėje?
- Žmogus gali pasakyti: „Šiandien jaučiuosi irzlus, tikriausiai todėl, kad prastai miegojau” (vietoj to, kad viską aplink kritikuotų)
- Pastebi fizines emocijų apraiškas: sukąstus žandikaulius, susitraukusį skrandį, padažnėjusį pulsą
- Nesugniuždomas staigių emocijų bangų, nes jas atpažįsta dar ankstyvoje stadijoje
Psichologas Danielis Golemanas, emocinio intelekto tyrimų pradininkas, teigia, kad emocinė savimonė yra pagrindas visiems kitiems emocinio intelekto komponentams. Be jos neįmanomas nei emocijų valdymas, nei empatija, nei sveiki santykiai.
2. Priima visas emocijas, ne tik „teigiamas”
Mūsų kultūroje stipriai įsišaknijusi nuostata, kad kai kurios emocijos yra „blogos” ir jų reikia vengti. Pyktis, liūdesys, pavydas, baimė, kaltė dažnai suprantami kaip trūkumai ar silpnybės. Emociškai sveikas žmogus žiūri į tai kitaip.
Jis supranta, kad visos emocijos turi funkciją:
- Pyktis signalizuoja, kad buvo pažeistos ribos arba vertybės
- Liūdesys padeda apdoroti netektį ir kviečia ieškoti paramos
- Baimė perspėja apie pavojų ir padeda pasiruošti
- Kaltė rodo, kad elgesys nesutampa su asmeninėmis vertybėmis
- Pavydas gali atskleisti nepatenkintus poreikius ir troškimus
Emociškai sveikas žmogus neskuba emocijų užgniaužti, numoti ranka ar nuslopinti alkoholiu, darbu ar pramogomis. Jis leidžia emocijoms būti, stebi jas ir iš jų mokosi.
Tai nereiškia, kad kiekviena emocija reikalauja veiksmo. Galima jausti pyktį ir nuspręsti nereaguoti impulsyviai. Galima jausti baimę ir vis tiek žengti į priekį. Skirtumas yra tarp emocijos slopinimo ir sąmoningo pasirinkimo, kaip su ja elgtis.
3. Prisiima atsakomybę už savo jausmus ir veiksmus
Vienas ryškiausių emocinės brandos ženklų yra gebėjimas prisiimti atsakomybę. Emociškai sveikas žmogus nesako „tu mane supykdei”, jis sako „aš supykau, kai tu taip pasakei”. Skirtumas atrodo subtilus, bet jis keičia viską.
Kai perkeliame atsakomybę už savo emocijas kitiems žmonėms, tampame bejėgiai. Mūsų vidinė būsena priklauso nuo kitų elgesio, ir mes nuolat jaučiamės aukos vaidmenyje. Kai pripažįstame, kad emocijos yra mūsų reakcija (o ne kažkieno kito kaltė), atgauname kontrolę.
Ką tai reiškia praktikoje?
- Nekaltina kitų už savo gyvenimo aplinkybes, net kai situacija sunki
- Pripažįsta savo klaidas be perdėto savęs teismo ar pasiteisinimų
- Neteisina destruktyvaus elgesio aplinkybėmis ar kitų žmonių veiksmais
- Supranta skirtumą tarp priežasties ir pasiteisinimo
Tai nereiškia, kad emociškai sveikas žmogus niekada nieko nekaltina arba niekada nesipiktina dėl kitų elgesio. Jis tiesiog supranta, kad jo reakcija yra jo paties atsakomybė, ir renkasi, kaip reaguoti, užuot automatiškai reaguodamas.
4. Sugeba palaikyti ilgalaikius, gilius santykius
Emociškai sveiki žmonės paprastai turi tvirtus, prasmingus ryšius su kitais. Tai nebūtinai reiškia didelį draugų ratą ar nuolatinį socialinį aktyvumą. Kalbama apie kokybę, ne kiekybę.
Tokie žmonės geba:
- Būti pažeidžiami ir leisti kitiems pamatyti tikrąjį save, su trūkumais ir silpnybėmis
- Klausyti ne tik žodžių, bet ir to, kas pasakoma tarp eilučių
- Palaikyti santykius sunkiais laikotarpiais, kai santykis reikalauja pastangų
- Džiaugtis kitų sėkme be pavydo ar konkurencijos jausmo
- Išlaikyti savo tapatybę santykiuose, neprarandant savęs dėl kito žmogaus
Vienas svarbiausių sveikų santykių požymių yra gebėjimas nesutarti nesugriaunant ryšio. Emociškai sveikas žmogus gali turėti kitokią nuomonę nei draugas, partneris ar kolega ir išlaikyti pagarbą bei artumą.
Tyrimai nuosekliai rodo, kad kokybiški socialiniai ryšiai yra vienas stipriausių psichologinės gerovės prognozuojamų veiksnių. Harvardo universiteto studija, kuri tęsiasi jau daugiau nei 80 metų, parodė, kad artimi santykiai yra svarbesni laimei ir sveikatai nei pinigai, šlovė ar socialinė padėtis.
5. Moka nustatyti ir ginti asmenines ribas
Ribos yra vienas dažniausiai minimų, bet sunkiausiai praktiškai pritaikomų psichologinių konceptų. Emociškai sveikas žmogus supranta, kur baigiasi jo atsakomybė ir prasideda kito žmogaus atsakomybė.
Kaip atrodo sveikos ribos?
Fizinės ribos: žmogus jaučiasi laisvai pasakyti, kad nenori apkabinimo, kad jam reikia asmeninės erdvės, arba kad tam tikras fizinis kontaktas yra nepriimtinas.
Emocinės ribos: žmogus neprisiima kitų žmonių emocijų kaip savo. Jis gali jausti empatiją, tačiau nepraranda savęs kitų skausme. Jis moka atskirti „tai yra tavo jausmas” nuo „tai yra mano jausmas”.
Laiko ribos: žmogus moka atsisakyti prašymų, kurie viršija jo galimybes, nesijausdamas kaltas. Jis supranta, kad „ne” yra pilnas sakinys.
Intelektualinės ribos: žmogus gali gerbti kitų nuomones, net jei su jomis nesutinka, ir nesijausti asmeniškai puolamas, kai kažkas mąsto kitaip.
Svarbu suprasti: ribų nustatymas nėra egoizmas. Tai savęs išsaugojimas, be kurio neįmanoma ilgalaikė emocinė sveikata. Žmogus, kuris niekada nesako „ne”, ilgainiui perdega, pyksta arba nutolsta nuo kitų pasyviai agresyviai.
6. Turi sveiką santykį su nesėkmėmis
Gyvenimas neišvengiamai atneša nesėkmių, nusivylimų ir praradimų. Emociškai sveiko žmogaus nesėkmė nesunaikina. Tai nereiškia, kad jam neskauda. Tai reiškia, kad jis turi vidinių išteklių iš to atsigauti.
Psichologai šią savybę vadina emociniu atsparumu (resilience). Tai nėra stoiškas abejingumas ar gebėjimas „negalvoti apie tai”. Tai gebėjimas:
- Leisti sau liūdėti ar nusivilti po nesėkmės
- Atsisakyti katastrofinio mąstymo („viskas prarasta”, „aš niekada nepavyksiu”)
- Rasti prasmę sunkumuose, neidealizuojant kančios
- Mokytis iš klaidų, bet neapmąstyti jų be galo
- Prašyti pagalbos, kai situacija viršija asmenines galimybes
Emociškai sveikas žmogus supranta, kad nesėkmė nėra jo tapatybės dalis. Galima patirti nesėkmę ir nebūti nevykėliu. Galima suklysti ir likti vertingu žmogumi. Šis skirtumas tarp „aš padariau klaidą” ir „aš esu klaida” yra vienas svarbiausių emocinės sveikatos ženklų.
Stanfordo universiteto psichologė Carol Dweck šią savybę sieja su augimo mąstymu (growth mindset). Žmonės su augimo mąstymu tiki, kad jų gebėjimai gali keistis ir tobulėti, todėl nesėkmes priima kaip mokymosi galimybes, o ne kaip galutinius verdiktus.
7. Gyvena pagal savo vertybes, ne pagal kitų lūkesčius
Emociškai sveikas žmogus turi aiškias asmenines vertybes ir pagal jas priima sprendimus. Tai nereiškia, kad jis nepaisoo kitų nuomonės ar niekada nekompromituoja. Tai reiškia, kad jo gyvenimo kryptį lemia vidiniai orientyrai, o ne išorinis spaudimas.
Kodėl tai svarbu?
Kai žmogus gyvena pagal kitų lūkesčius (tėvų, visuomenės, socialinių tinklų), jis nuolat jaučia vidinį prieštaravimą. Tai, ką jis daro, nesutampa su tuo, kas jam iš tikrųjų svarbu. Ilgainiui tai veda prie perdegimo, depresijos ir prasmės jausmo praradimo.
Emociškai sveikas žmogus gali pasakyti:
- „Aš renkuosi šią profesiją, nes ji man prasminga, nors kiti mano, kad tai nėra prestižinis darbas”
- „Man nereikia nuolat keliauti, pirkti naujų daiktų ar būti užimtam, kad jaustumėsi vertingas”
- „Mano santykių modelis gali skirtis nuo to, ką rodo filmai ar socialiniai tinklai, ir tai yra normalu”
Egzistencinis psichoterapeutas Viktorias Franklis, išgyvenęs nacių koncentracijos stovyklas, rašė, kad žmogus gali ištverti beveik bet kokias aplinkybes, jei turi prasmę. Jo knyga „Žmogus ieško prasmės” (Man’s Search for Meaning) iki šiol yra vienas skaitomiausių psichologinių veikalų, primenančių, kad vertybės ir prasmė yra emocinės sveikatos pagrindas.
8. Moka būti vienas ir tam nereikia kitų
Vienatvė ir gebėjimas būti vienam yra du skirtingi dalykai. Vienatvė yra skausmingas nepakankamo ryšio jausmas. Gebėjimas būti vienam yra emocinė branda.
Emociškai sveikas žmogus gali:
- Praleisti laiką vienas ir jaustis ramiai, nepatirti panikos ar nuobodulio
- Nesiblaškyti nuolatiniu informacijos srautu, kai lieka vienas su savo mintimis
- Naudoti laiką vienam savistabai, poilsiui ir kūrybai
- Neprisirišti prie santykių iš baimės likti vienam
Britų psichoanalitikas Donaldas Winnicottas rašė apie „gebėjimą būti vienam” kaip vieną svarbiausių emocinės brandos ženklų. Pasak Winnicotto, gebėjimas ramiai būti vienam paradoksaliai formuojasi per saugius santykius vaikystėje, kai vaikas gali būti „vienas motinos akivaizdoje” ir jaustis saugiai.
Tai nereiškia, kad emociškai sveikas žmogus vengia bendravimo ar renkasi izoliaciją. Jis tiesiog nepriklauso nuo nuolatinio kitų buvimo šalia, kad jaustųsi pilnavertiškai.
9. Empatiškas, bet neperima kitų emocijų
Empatija, gebėjimas suprasti ir pajausti kitų emocijas, yra vienas svarbiausių socialinių įgūdžių. Emociškai sveikas žmogus turi stiprią empatiją, tačiau moka atskirti savo emocijas nuo kitų emocijų.
Trys empatijos lygmenys
Kognityvinė empatija yra gebėjimas suprasti kito žmogaus perspektyvą intelektualiai. „Suprantu, kodėl tu taip jautiesi.”
Emocinė empatija yra gebėjimas pajausti tai, ką jaučia kitas. „Aš taip pat jaučiu liūdesį, kai matau tave liūdną.”
Empatinis rūpestis yra noras padėti. „Matau, kad tau sunku. Ką galiu padaryti?”
Emociškai sveikas žmogus geba pereiti per visus tris lygmenis, bet nepraranda savęs. Jis gali palaikyti draugą per sunkų laikotarpį, neperkeldamas draugo skausmo į savo gyvenimą. Jis gali būti šalia kenčiančio žmogaus, nepatirdamas vadinamojo empatijos nuovargio.
Tai ypač svarbu žmonėms, dirbantiems pagalbos profesijose: gydytojams, psichologams, socialiniams darbuotojams, mokytojams. Sveika empatija leidžia padėti kitiems, neprarandant savo emocinės pusiausvyros.
10. Geba prašyti pagalbos
Mūsų kultūroje vis dar gyva nuostata, kad pagalbos prašymas yra silpnybės ženklas. „Tikras vyras nesiskundžia.” „Stipri moteris susitvarko pati.” Emociškai sveikas žmogus supranta, kad ši nuostata yra ne tik klaidinga, bet ir pavojinga.
Prašyti pagalbos reikalauja drąsos. Tai reiškia pripažinti, kad esi žmogus su ribomis, kad ne viską gali padaryti vienas ir kad kiti žmonės gali suteikti tai, ko tau trūksta.
Emociškai sveikas žmogus:
- Kreipiasi į specialistus, kai jaučia, kad psichikos sveikatai reikia profesionalios pagalbos (psichologas, psichoterapeutas, psichiatras)
- Prašo draugų ir artimųjų paramos, kai situacija sunki
- Priima pagalbą be gėdos ar jausmo, kad yra skolingas
- Supranta, kad pagalbos priėmimas stiprina, o ne silpnina santykius
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie laiku kreipiasi pagalbos, greičiau atsigauna po krizių ir rečiau patiria lėtinius psichikos sveikatos sunkumus.
11. Turi lankstų mąstymą
Gyvenimas retai paklūsta mūsų planams. Emociškai sveikas žmogus geba prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, nepatirdamas grėsmės jausmo kiekvieną kartą, kai reikia keisti kursą.
Kognityvinis lankstumas
Psichologai tai vadina kognityviniu lankstumu. Tai gebėjimas:
- Pakeisti požiūrį, kai gauni naujų faktų, nepriimant to kaip asmeninio pralaimėjimo
- Toleruoti neapibrėžtumą ir priimti tai, kad ne viską galima kontroliuoti ar numatyti
- Matyti situaciją iš kelių perspektyvų, o ne užstrigti viename požiūryje
- Atsisakyti „juodai balto” mąstymo ir priimti, kad dauguma gyvenimo situacijų yra pilkos
Priešingas bruožas yra kognityvinis nelankstumas: griežtas mąstymas, kuriame viskas yra arba „teisinga”, arba „neteisinga”, žmonės yra arba „geri”, arba „blogi”, o situacijos gali turėti tik vieną „teisingą” sprendimą. Šis mąstymo būdas yra susijęs su didesniu nerimu, depresija ir santykių problemomis.
Emociškai sveikas žmogus gali pasakyti: „Anksčiau galvojau kitaip, bet dabar, kai turiu daugiau informacijos, keičiu nuomonę.” Jam tai nėra pralaimėjimas, tai augimas.
12. Rūpinasi savo fizine sveikata suprasdamas jos ryšį su emocine
Protas ir kūnas nėra atskiros sistemos. Tai yra vienas organizmas, kuriame fizinė ir emocinė būsenos nuolat veikia viena kitą. Emociškai sveikas žmogus tai supranta ir atitinkamai elgiasi.
Tai reiškia, kad jis:
- Pakankamai miega, žinodamas, kad nuovargis tiesiogiai veikia nuotaiką, sprendimų priėmimą ir emocijų valdymą (tyrimai rodo, kad viena nemigos naktis padidina emocinį reaktyvumą iki 60 %)
- Juda fiziškai, nes supranta, kad fizinis aktyvumas yra vienas efektyviausių natūralių antidepresantų
- Stebi, kaip maistas veikia jo savijautą, nepuldamas į griežtas dietas ar ortoreksijos pinkles
- Neužgniaužia streso kūne, o ieško būdų jį paleisti (sportas, kvėpavimo pratimai, masažas, gamta)
Psichosomatikos tyrimai patvirtina tai, ką daugelis žmonių intuityviai jaučia: neišreikštos emocijos gali pasireikšti fiziniais simptomais. Lėtinis stresas didina uždegimą organizme, silpnina imuninę sistemą ir prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
13. Gali džiaugtis tuo, ką turi, ir tuo pačiu siekti daugiau
Emociškai sveikas žmogus randa pusiausvyrą tarp dėkingumo už tai, ką turi, ir sveiko ambicingumo siekti daugiau. Tai nėra paprasta, nes šie du dalykai gali atrodyti prieštaringai.
Toksiška pozityvumo kultūra kartais ragina „tiesiog būti dėkingam”, o ambicijų kultas skatina nuolatinį nepasitenkinimą esamu. Emociškai sveikas žmogus randa aukso vidurį:
- Jis gali pasakyti: „Man patinka mano gyvenimas, IR aš noriu jį padaryti dar geresnį”
- Jis nesusaisto savo vertės su pasiekimais ar materialiniu turtu
- Jis džiaugiasi procesu, o ne tik rezultatu
- Jis moka švęsti mažas pergales, nelaukdamas „didelės” sėkmės
Dėkingumo tyrimai, kuriuos aktyviai plėtoja pozityviosios psichologijos atstovai (pvz., Robertas Emmons), rodo, kad reguliarus dėkingumo praktikavimas gerina nuotaiką, miego kokybę ir santykius. Svarbu, kad dėkingumas būtų nuoširdus ir specifinis, o ne formalus „ačiū už viską”.
14. Moka atleisti, bet nepameta savo ribų
Atleidimas yra vienas sudėtingiausių emocinių procesų. Emociškai sveikas žmogus supranta, kad atleidimas yra reikalingas jam pačiam (ne tam, kas nuskriaudė), ir kartu nesijaučia įpareigotas atleisti tada, kai nėra pasirengęs.
Ko atleidimas nėra?
- Atleidimas nėra toks pat dalykas kaip susitaikymas. Galima atleisti ir nuspręsti negrąžinti žmogaus į savo gyvenimą
- Atleidimas nėra užmiršimas. Prisiminti, kas nutiko, yra normalu ir protinga
- Atleidimas nėra įvykio pateisinimas. „Aš atleidžiu” nereiškia „tai, ką padarei, buvo priimtina”
- Atleidimas nėra privalomas. Niekas negali versti kito žmogaus atleisti
Ko atleidimas yra?
Atleidimas yra sąmoningas sprendimas atsisakyti pykčio ir keršto troškimo, kuris kenkia pirmiausia tau pačiam. Tai procesas, kuris gali trukti dienų, mėnesių ar metų.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie geba atleisti, patiria mažiau streso, turi žemesnį kraujospūdį ir mažesnę depresijos riziką. Tai nėra moralinis imperatyvas, tai praktinis pasirinkimas, naudingas pačiam atleidžiančiajam.
15. Nuolat pažįsta save ir yra atviras augimui
Paskutinis, bet vienas svarbiausių emociškai sveiko žmogaus bruožų yra nuolatinis savęs pažinimas ir noras augti. Tai nėra obsesyvus savęs analizavimas ar nuolatinis nepasitenkinimas. Tai sveika savireflekcija, kuri padeda geriau suprasti savo elgesio modelius, reakcijas ir poreikius.
Emociškai sveikas žmogus:
- Periodiškai klausia savęs: „Kodėl aš taip reaguoju? Kas už to slypi?”
- Yra atviras grįžtamajam ryšiui, net kai jis nemalonus
- Skaito, mokosi, domisi psichologija, ne kaip hobi, o kaip savęs supratimo priemone
- Pripažįsta savo šešėlines puses (pagal Jungo terminologiją), tai yra savybes, kurių nemėgsta arba bijo savyje
- Supranta, kad savęs pažinimas niekada nesibaigia, ir tai yra normalu
Sokrato principas „Pažink save” tebėra aktualus po 2 400 metų. Šiuolaikinė psichoterapija, šia tekantis dienoraštis, meditacija, supervizija ir kiti savistabos metodai, visi jie tęsia šią tradiciją.
Emocinė sveikata ir psichikos ligos: svarbus skirtumas
Kalbant apie emocinę sveikatą, svarbu išsklaidyti vieną dažną nesusipratimą. Emocinė sveikata ir psichikos liga nėra tiesiog priešingi daikto galai. Žmogus gali turėti psichikos sveikatos diagnozę (depresiją, nerimą, bipolinį sutrikimą) ir kartu turėti aukštą emocinę brandą.
Psichikos ligos turi biologinį, genetinį ir neurologinį pagrindą. Emocinė sveikata yra labiau apie tai, kaip žmogus elgiasi su savo vidiniais išgyvenimais ir santykiais, nesvarbu, ar turi diagnozę, ar ne.
Žmogus su depresija, kuris atpažįsta savo būseną, kreipiasi pagalbos, prisiima atsakomybę už savo gydymą ir palaiko ryšius su artimaisiais, demonstruoja emocinę sveikatą. Žmogus be jokios diagnozės, kuris slopina emocijas, kaltina kitus, vengia artimo ryšio ir atsisako pripažinti problemas, gali turėti žemą emocinės sveikatos lygį.
Tai reiškia, kad emocinė sveikata yra prieinama visiems, nepaisant jų psichologinių ar biologinių aplinkybių.
Kaip ugdyti emocinę sveikatą: praktiniai žingsniai
Jei skaitydami straipsnį pastebėjote sritis, kuriose norėtumėte augti, štai keli konkretūs žingsniai:
Pradėkite nuo savimonės
Veskite emocijų dienoraštį. Kiekvieną vakarą užsirašykite, kokias emocijas patyrėte per dieną, kas jas sukėlė ir kaip reagavote. Po kelių savaičių pradėsite matyti pasikartojančius modelius.
Mokykitės kalbėti apie jausmus
Praturtinkite savo emocinį žodyną. Vietoj „jaučiuosi blogai” bandykite rasti tikslesnius žodžius: nusivylęs, sutrikęs, vienišas, išsekęs, ignoruojamas, nepakankamai vertinamas. Kuo tiksliau įvardijate emociją, tuo lengviau su ja elgtis.
Investuokite į santykius
Skirkite laiko ir dėmesio svarbiems santykiams. Tai reiškia ne tik būti kartu, bet ir būti iš tiesų dalyvaujantiems: klausti, klausytis, dalintis, būti pažeidžiamam.
Nustatykite ribas laipsniškai
Jei ribų nustatymas jums yra sunkus, pradėkite nuo mažų dalykų. Atsisakykite vieno prašymo, kuris jums netinka. Pasakykite, ką iš tiesų galvojate, kai kažkas paklausia jūsų nuomonės. Stebėkite, kas nutinka. Dažniausiai pasaulis nesugriūva.
Ieškokite profesionalios pagalbos
Psichoterapija nėra tik „sergantiems”. Tai yra vienas efektyviausių būdų pažinti save, suprasti savo elgesio modelius ir išmokti naujų emocinių įgūdžių. Jei niekada nesikreipėte, apsvarstykite galimybę pabandyti.
Praktikuokite sąmoningumą (mindfulness)
Sąmoningumo praktikos (meditacija, sąmoningas kvėpavimas, dėmesingas buvimas čia ir dabar) padeda stiprinti emocinę savimonę ir sumažinti automatines, reaktyvias emocines reakcijas. Net 10 minučių per dieną gali padaryti pastebimą pokytį.
Emocinė sveikata santykiuose ir darbe
Poroje ir šeimoje
Emociškai sveikas partneris nekuria idealių santykių (tokių nėra). Jis kuria santykius, kuriuose abu žmonės jaučiasi saugiai, matomi ir vertinami. Tai pasireiškia kasdieniais dalykais: gebėjimu klausytis be pertraukinėjimo, pasidalinti savo poreikiais be kaltinimų, susitaikyti po konflikto be ilgų tylėjimo periodų.
Darbo aplinkoje
Emociškai sveikas darbuotojas ar vadovas sukuria aplinką, kurioje kiti jaučiasi saugiai reikšti nuomonę, klysti ir mokytis. Jis sprendžia konfliktus tiesiogiai, o ne pasyviai agresyviai. Jis moka pasakyti „nežinau” arba „suklysdau”, neprarasdamas kompetencijos jausmo.
Organizacinės psichologijos tyrimai rodo, kad komandos, kuriose yra aukštas psichologinio saugumo lygis (o jį kuria emociškai sveiki lyderiai), pasiekia geresnių rezultatų, daro mažiau klaidų ir yra labiau inovatyvios.
Emocinė sveikata skaitmeninėje eroje
Šiuolaikiniame pasaulyje emocinė sveikata susiduria su naujais iššūkiais, apie kuriuos ankstesnės kartos negalėjo net pagalvoti.
Socialiniai tinklai sukuria nuolatinę palyginimo aplinką. Matome kuratoriškai atrinktus kitų gyvenimų vaizdus ir lyginame juos su savo nekuruota realybe. Tyrimai rodo, kad intensyvus socialinių tinklų naudojimas yra susijęs su didesniu nerimu, depresija ir kūno vaizdo problemomis, ypač tarp jaunimo.
Nuolatinis informacinis srautas apsunkina emocinį apdorojimą. Protas nespėja „suvirškinti” naujienų, pranešimų ir dirgiklių, todėl daugėja pervargimo ir emocinio sustingimo atvejų.
Nuotolinė komunikacija kuria iliuziją ryšio, bet ne visada patenkina gilesnius priklausomybės ir artumo poreikius.
Emociškai sveikas žmogus skaitmeniniame amžiuje moka:
- Riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose
- Atpažinti, kada skaitmeninė informacija kelia nerimą ar liūdesį, ir sąmoningai pasirinkti, ką vartoti
- Palaikyti gyvus, tiesioginius santykius, o ne tik virtualius
- Periodiškai atjungti skaitmeninius prietaisus ir būti su savimi
Kultūrinis kontekstas: ar emocinė sveikata atrodo visur vienodai?
Svarbu pripažinti, kad emocinės sveikatos samprata nėra universali. Skirtingos kultūros skirtingai vertina emocijų raišką, individualumą ir santykius.
Vakarų kultūrose (Šiaurės Amerika, Vakarų Europa) pabrėžiamas individualus emocijų išreiškimas, asertyvumas ir savarankiškumas. Rytų kultūrose (Japonija, Kinija, Pietryčių Azija) didesnis dėmesys skiriamas emocinei harmonijai su grupe, emocijų saikingumui ir kolektyviniams santykiams.
Tai nereiškia, kad viena kultūra yra „emociškai sveikesnė” už kitą. Tai reiškia, kad emocinė sveikata reiškiasi skirtingai skirtinguose kontekstuose, ir universalių standartų taikymas gali būti klaidinantis.
Lietuviškame kontekste emocijų raiška istoriškai buvo santūresnė, ypač tarp vyrų. Tačiau pastaruosius dešimtmečius visuomenėje pastebimas pozityvus pokytis: daugiau kalbama apie psichikos sveikatą, mažėja stigma dėl psichoterapijos, atsiranda vis daugiau resursų lietuvių kalba.
Dažniausi mitai apie emociškai sveikus žmones
Mitas nr. 1: „Emociškai sveikas žmogus visada yra ramus ir pozityvus.”
Tiesa: Emociškai sveikas žmogus patiria visas emocijas, tarp jų ir labai nemalonias. Skirtumas ne emocijų nebuvime, o gebėjime su jomis tinkamai elgtis.
Mitas nr. 2: „Emocinė sveikata yra įgimta savybė, arba turi, arba neturi.”
Tiesa: Emocinė sveikata yra įgūdžių visuma, kurią galima lavinti visą gyvenimą. Kai kuriems žmonėms tai lengviau dėl auklėjimo ar temperamento, bet visi gali tobulėti.
Mitas nr. 3: „Jei reikia psichoterapeuto, vadinasi, nesi emociškai sveikas.”
Tiesa: Psichoterapijos ieškojimas yra vienas stipriausių emocinės sveikatos požymių. Tai reiškia, kad žmogus pakankamai save pažįsta ir pakankamai drąsus, kad ieškotų pagalbos.
Mitas nr. 4: „Emociškai sveikas žmogus niekada nepatiria konfliktų.”
Tiesa: Konfliktai yra natūrali bet kokio santykio dalis. Emociškai sveikas žmogus ne vengia konfliktų, o moka juos spręsti konstruktyviai.
Mitas nr. 5: „Emocine sveikata turi rūpintis tik tie, kurie turi „rimtų” problemų.”
Tiesa: Emocinė sveikata svarbi kiekvienam žmogui, kaip ir fizinė sveikata. Prevencija yra kur kas efektyvesnė nei gydymas krizės metu.
Emocinė sveikata kaip nuolatinis procesas
Galbūt svarbiausia mintis, kurią reikia prisiminti: emocinė sveikata nėra būsena, kurią pasiekei ir kurioje lieki. Tai nuolat besikeičiantis procesas, priklausantis nuo gyvenimo aplinkybių, sveikatos, santykių, darbo ir tūkstančio kitų veiksnių.
Žmogus, kuris šiandien puikiai valdo savo emocijas ir palaiko sveikus santykius, rytoj gali patirti krizę, kuri viską apvers aukštyn kojom. Ir tai yra normalu. Emociškai sveiko žmogaus skiriamasis bruožas nėra tai, kad jis niekada nekrenta. Tai, kad jis žino, kaip atsistoti.
Emocinė sveikata yra kaip fizinis pasirengimas: ją reikia palaikyti, ji reikalauja pastangų, ir kartais gyvenimas tave „numuša nuo kojų” nepaisant visų pastangų. Svarbu ne tobulumas, o kryptis, kurioje eini.
Jei atpažinote savyje bent kelis iš šių požymių, turite tvirtą pagrindą. Jei pastebėjote sritis, kuriose norėtumėte augti, tai pati ta savimonė jau yra emocinės sveikatos ženklas. Svarbiausias žingsnis visada yra pirmasis: noras suprasti save geriau.