Ar kada nors pagavote save fantazuojant apie santykius su žmogumi, kuris apie tai nė nenutuokia? Ar vakarais prieš miegą kūrėte pokalbius, kurie niekada neįvyko, ir jautėte tikras emocijas dėl scenarijų, egzistuojančių tik jūsų galvoje?
Jei taip, jūs tikrai nesate vieni. Išgalvoti santykiai yra daug dažnesnis reiškinys, nei daugelis žmonių norėtų pripažinti. Ir nors trumpalaikės fantazijos apie artumą su kitu žmogumi yra visiškai natūrali žmogiškos psichikos dalis, problema prasideda tada, kai šios fantazijos pradeda atstoti tikrą gyvenimą.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kas iš tikrųjų yra išgalvoti santykiai, kokios psichologinės jėgos juos maitina, kaip juos atpažinti ir, svarbiausia, kokius konkrečius žingsnius galima žengti, kad emocinis gyvenimas grįžtų į sveiką vagą.
Kas yra išgalvoti santykiai ir kuo jie skiriasi nuo tikrų?
Išgalvoti santykiai, dar vadinami įsivaizduojamais santykiais, yra emociniai ryšiai, kurie didžia dalimi egzistuoja žmogaus vaizduotėje, o ne realiame gyvenime. Tai situacija, kai vienas žmogus savo mintyse sukuria artumą, meilę ar ypatingą ryšį su kitu asmeniu, nors kita pusė to nejaučia, apie tai nežino arba mato situaciją visiškai kitaip.
Tikri santykiai remiasi keliais aiškiais pamatais:
- Abipusiškumas. Abu žmonės sąmoningai dalyvauja ryšyje.
- Realus bendravimas. Pokalbiai, susitikimai, bendras laikas vyksta ne tik mintyse.
- Sąžiningumas. Abu partneriai mato vienas kitą tokius, kokie jie yra, su trūkumais ir privalumais.
- Augimas kartu. Santykiai keičiasi, turi dinamiką, abiems pusėms dedant pastangas.
Išgalvotuose santykiuose šių dalykų trūksta arba jie yra stipriai iškraipyti. Žmogus gali tikėti, kad tarp jo ir kito asmens egzistuoja ypatinga chemija, tačiau šis „ryšys” dažnai remiasi:
- Vienpusėmis emocijomis, kai tik viena pusė jaučia prisirišimą.
- Idealizavimu, kai kitas žmogus matomas kaip tobulas, be jokių trūkumų.
- Scenarijų kūrimu galvoje, kai pokalbiai, susitikimai ir bendra ateitis egzistuoja tik vaizduotėje.
- Perdėtu signalų interpretavimu, kai paprastas mandagumas ar draugiškumas prilyginamas meilei.
Kodėl žmonės susikuria išgalvotus santykius? Gilesnės priežastys
Paviršiuje gali atrodyti, kad išgalvoti santykiai atsiranda „tiesiog šiaip sau”. Bet psichologai jau dešimtmečius tiria šį reiškinį ir rado kelis giluminius veiksnius, kurie verčia žmones kurti ryšius, egzistuojančius tik jų galvoje.
Vienatvė ir socialinė izoliacija
Vienatvė yra viena stipriausių jėgų, stumiančių link išgalvotų santykių. Kai žmogus ilgą laiką jaučiasi emociškai atskirtas nuo kitų, smegenys pradeda ieškoti bet kokio artumo šaltinio. Fantazija tampa savotiška „emocine vaistine”, kuri trumpam palengvina skausmą.
Tyrimai rodo, kad ilgalaikė vienatvė aktyvuoja tuos pačius smegenų regionus, kurie reaguoja į fizinį skausmą. Todėl žmogus instinktyviai ieško būdų tą skausmą sumažinti, ir vaizduotė tampa lengviausiai prieinamu įrankiu.
Prisirišimo stilius iš vaikystės
Tai, kaip žmogus kuria santykius suaugęs, didele dalimi priklauso nuo jo vaikystės patirčių su artimiausiais žmonėmis, dažniausiai tėvais.
Psichologai išskiria kelis prisirišimo stilius:
- Saugus prisirišimas. Žmogus jaučiasi patogiai ir su artumu, ir su savarankiškumu. Tokie žmonės rečiau kuria išgalvotus santykius, nes jie geba palaikyti sveiką emocinį ryšį realybėje.
- Nerimastingas prisirišimas. Žmogus nuolat bijo būti apleistas, ieško patvirtinimo ir gali stipriai prisirišti prie žmonių, kurie jam nerodo atitinkamo dėmesio. Būtent šis tipas dažniausiai linkęs į išgalvotų santykių kūrimą.
- Vengiantis prisirišimas. Žmogus bijo artumo ir emocinės priklausomybės. Jis gali kurti fantastiškus santykius galvoje, nes ten jie atrodo saugūs: nėra rizikos būti atstumtam.
- Dezorganizuotas prisirišimas. Žmogus vienu metu ir trokšta, ir bijo artumo. Ši vidinė kova dažnai pasireiškia chaotiškais ryšiais, kuriuose realybė ir fantazija susimaišo.
Žema savivertė ir baimė būti atstumtam
Žmogus, kuris nemano esąs vertas meilės ar dėmesio, dažnai net nebando kurti tikrų santykių. Atmetimo baimė tampa tokia stipri, kad saugiau atrodo „mylėti” iš tolo, savo galvoje, kur niekas negali sužeisti.
Paradoksas yra tas, kad kuo ilgiau žmogus gyvena išgalvotuose santykiuose, tuo labiau jo savivertė smunka. Atsiranda užburtas ratas: žema savivertė veda link fantazijų, o fantazijos neleidžia patirti realių, sveikatą stiprinančių ryšių.
Emocinio saugumo poreikis
Tikri santykiai visuomet susiję su rizika. Galima būti atstumtam, nesuprastam, sužeistam. Išgalvotuose santykiuose tokios rizikos nėra, nes scenarijų kontroliuoja pats žmogus. Jis gali „režisuoti” pokalbius, susitikimus ir netgi konfliktus taip, kaip jam patogu.
Tai suteikia trumpalaikį emocinio saugumo jausmą, bet ilgainiui sukuria gilų emocinį alkį, kurį fantazijos negali numalšinti.
Neišgyventos traumos
Žmonės, patyrę emocinį ar fizinį smurtą ankstesniuose santykiuose, kartais pasąmoningai renkasi „saugius” išgalvotus ryšius. Tai savotiška gynybinė reakcija: psychika saugo žmogų nuo pakartotinio sužeidimo, leisdama patirti artumą tik vaizduotėje.
Parazocialiniai santykiai: kai artumą jaučiame su žmonėmis, kurių nepažįstame
Viena labiausiai ištirta išgalvotų santykių forma yra vadinamieji parazocialiniai santykiai (angl. parasocial relationships). Šią sąvoką 1956 metais pristatė tyrėjai Donaldas Hortonas ir Richardas Wohlas, pastebėję, kad televizijos žiūrovai pradeda jausti emocinį ryšį su ekrano žvaigždėmis taip, tarsi juos pažintų asmeniškai.
Šiandien, socialinių tinklų eroje, parazocialiniai santykiai tapo masiniu reiškiniu. Žmonės jaučia artumą su:
- „YouTube” ir „TikTok” kūrėjais, kuriuos stebi kasdien.
- Podkastų vedėjais, kuriuos „klauso” valandų valandas.
- Garsenybėmis ir influenceriais, kurie dalinasi asmenine informacija internete.
- Fikciniais personažais iš serialų, filmų ar knygų.
2025 metais Cambridge žodynas žodį parasocial paskelbė metų žodžiu, kas parodo, kiek šis reiškinys tapo aktualus šiuolaikinėje visuomenėje.
Moksliniai tyrimai atskleidžia dvejopą parazocialinių santykių poveikį. Viena vertus, jie gali padėti reguliuoti emocijas ir suteikti priklausymo jausmą.
Kaip parazocialiniai santykiai veikia smegenis?
Smegenims nėra didelio skirtumo tarp tikro ir įsivaizduojamo socialinio ryšio. Kai žiūrime mėgstamą kūrėją ar skaitome apie mums patinkantį žmogų, smegenys išskiria oksitociną (vadinamą „prisirišimo hormoną”) ir dopaminą (susijusį su malonumu). Tai sukuria tikrą emocinį prisirišimą, nors ryšys yra vienpusis.
Problema ta, kad šis prisirišimas gali tapti priklausomybe. Žmogus pradeda jausti nerimą, kai negali stebėti mėgstamo kūrėjo, patiria „praradimo” jausmą, kai šis nebeaktyvus, ir gali jaustis „išduotas”, kai kūrėjo požiūris ar elgesys neatitinka lūkesčių.
Limerencija: kai meilė tampa obsesija
Kitas svarbus psichologinis konceptas, artimai susijęs su išgalvotais santykiais, yra limerencija (angl. limerence). Šį terminą 1979 metais pristatė psichologė Dorothy Tennov, apibūdindama būseną, kai žmogus patiria intensyvų, kompulsyvų emocinį prisirišimą prie kito asmens.
Limerencija pasireiškia šiais požymiais:
- Intruzyvios mintys. Žmogus nuolat galvoja apie limerencijos objektą, net kai to nenori.
- Emocinis priklausomumas. Nuotaika tiesiogiai priklauso nuo to, ar limerencijos objektas rodo dėmesį, ar ne.
- Idealizavimas. Kitas žmogus matomas kaip tobulas, o jo trūkumai ignoruojami arba romantizuojami.
- Fiziniai simptomai. Širdies plakimas, prakaitas, nemiga, apetito pokytis.
- Baimė ir viltis vienu metu. Nuolatinis svyravimas tarp euforijos („gal jis/ji mane myli”) ir panikos („gal niekada nebūsime kartu”).
Cleveland Clinic duomenimis, limerencija yra nevalinginė būsena, susijusi su intensyviu prisirišimu ir fiksacija kitu žmogumi, kuri gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
Limerencija nuo paprastos simpatijos ar įsimylėjimo skiriasi tuo, kad ji turi kompulsyvų, obsesyvų pobūdį. Žmogus negali „tiesiog nustoti” galvoti apie kitą asmenį, panašiai kaip žmogus su obsesiniu-kompulsyviniu sutrikimu negali „tiesiog nustoti” kartoti tam tikrus veiksmus.
Kodėl limerencija yra pavojinga?
Limerencija gali atrodyti kaip intensyvi romantinė meilė, bet iš tikrųjų ji yra emocinė priklausomybė. Žmogus, patiriantis limerenciją:
- Aukoja savo tikrus santykius dėl fantazijos.
- Praranda produktyvumą darbe ir kasdieniame gyvenime.
- Priima impulsyvius sprendimus, grįstus emocijomis, o ne logika.
- Gali patirti depresiją, kai limerencijos objektas neatitinka lūkesčių.
Socialinių tinklų vaidmuo kuriant išgalvotus santykius
Socialiniai tinklai sukūrė visiškai naują terpę, kurioje išgalvoti santykiai klesti. Ir tam yra kelios konkrečios priežastys.
Iliuzija, kad „pažįstame” žmogų
Kai kasdien matome kito žmogaus nuotraukas, skaitome jo mintis, žiūrime vaizdo įrašus, kuriuose jis pasakoja apie savo dieną, smegenyse atsiranda jausmas, kad tą žmogų pažįstame. Bet tai yra iliuzija. Mes matome tik tą versiją, kurią žmogus nusprendė parodyti. Tai kaip skaityti kruopščiai redaguotą knygą ir manyti, kad pažįsti autorių asmeniškai.
Patvirtinimo mechanizmai
„Like” mygtukai, komentarai, reakcijos, tiesioginės žinutės – visa tai sukuria patvirtinimo ciklą. Žmogus parašo komentarą, gauna atsakymą, ir jo smegenys tai interpretuoja kaip socialinį ryšį. Tačiau šis ryšys yra fragmentiškas ir dažnai vienpusis.
Nuolatinis prieinamumas
Anksčiau, norint susikurti išgalvotą ryšį su garsenybe, reikėjo pirkti žurnalus ar žiūrėti televiziją tam tikru laiku. Dabar bet kuris žmogus yra pasiekiamas 24 valandas per parą per socialinių tinklų profilius. Šis nuolatinis prieinamumas stiprina iliuziją, kad esame „šalia” kito žmogaus.
Algoritmų poveikis
Socialinių tinklų algoritmai yra suprojektuoti taip, kad rodytų mums daugiau to turinio, su kuriuo sąveikaujame. Jei dažnai žiūrite vieno žmogaus profilį, algoritmas rodys jums dar daugiau jo turinio. Tai sukuria „informacinį burbulą”, kuriame tas žmogus tampa neproporcingai svarbus jūsų kasdieniame informaciniame sraute.
Tyrimai rodo, kad aktyvūs socialinių tinklų naudotojai dažniau patiria nerimą, neigiamas emocijas ir kontrolės stoką.
Kaip atpažinti, kad esate išgalvotuose santykiuose? 12 požymių
Sąžiningas savęs įvertinimas yra pirmas žingsnis link pokyčių. Štai 12 konkrečių požymių, kurie gali rodyti, kad jūsų santykiai su kitu žmogumi yra labiau išgalvoti nei tikri:
- Dauguma jūsų „bendravimo” vyksta jūsų galvoje. Jūs kuriate pokalbius, scenarijus ir situacijas, kurios niekada neįvyko.
- Jūs žinote apie kitą žmogų daug daugiau, nei jis apie jus. Informacija teka tik viena kryptimi.
- Jūs interpretuojate neutralius signalus kaip romantinius. Paprastas pasisveikinimas, „like” po nuotrauka ar mandagus atsakymas tampa „įrodymais”, kad kitas žmogus jaučia tą patį.
- Jūs vengate situacijų, kurios galėtų „sugriauti” jūsų fantaziją. Pavyzdžiui, bijote pradėti tikrą pokalbį, nes atsakymas gali neatitikti lūkesčių.
- Jūsų nuotaika priklauso nuo kito žmogaus veiksmų internete. Jei jis/ji papostina nuotrauką su kitu žmogumi, jūs jaučiate pyktį ar liūdesį.
- Jūs idealizuojate kitą žmogų. Jūs matote jį be trūkumų arba jo trūkumus vertinate kaip „žavius”.
- Jūs aukojate tikrus socialinius ryšius dėl šios fantazijos. Mažiau laiko praleidžiate su draugais ar šeima, nes esate pasinėrę į vaizduotės pasaulį.
- Jūs jaučiate „praradimą”, nors nieko nepraradote. Kai limerencijos objektas atsisako dėmesio, jūs gedite santykių, kurie niekada neegzistavo.
- Jūs kuriate bendrą ateitį savo mintyse. Planuojate gyvenimą su žmogumi, su kuriuo beveik nebendraujate.
- Jūs jaučiate fizinę reakciją. Širdies plakimas, prakaitavimas, nemiga – visa tai dėl žmogaus, su kuriuo neturite realaus ryšio.
- Jūs slėptumėte savo jausmus nuo artimų žmonių. Giliai viduje žinote, kad situacija nėra normali.
- Jūs jaučiate gėdą dėl savo jausmų. Tai dažnas signalas, kad kažkas neatitinka realybės.
Kuo pavojingi išgalvoti santykiai: poveikis emocinei sveikatai
Trumpalaikės fantazijos yra natūrali žmogaus psichikos dalis ir savaime nėra kenksmingos. Problema prasideda, kai jos tampa pagrindiniu emocinio gyvenimo šaltiniu.
Emocinis išsekimas
Gyvenimas dviejuose pasauliuose vienu metu – realiame ir fantazijų – reikalauja milžiniškų emocinių resursų. Žmogus nuolat svyruoja tarp vilties ir nusivylimo, tarp euforijos ir liūdesio. Tai emociniai amerikietiški kalneliai, kurie ilgainiui visiškai išsekina.
Nerimas ir depresija
Tyrimai nuosekliai rodo, kad vienpusiai emociniai prisirišimai yra susiję su aukštesniu nerimo ir depresijos lygiu. Žmogus gyvena nuolatinėje neapibrėžtumoje: „ar jis/ji mane myli?”, „ar mes kada nors būsime kartu?”, „ką reiškė tas jo/jos žvilgsnis?”. Ši neapibrėžtis tampa chroniniu stresu.
Socialinė izoliacija
Kuo giliau žmogus pasineria į išgalvotus santykius, tuo labiau atitolsta nuo tikrų socialinių ryšių. Draugai, šeima, kolegos pradeda atrodyti „ne tokie svarbūs” palyginti su fantazijos objektu. Ilgainiui žmogus lieka vis labiau vienas, kas dar labiau stiprina poreikį kurti išgalvotus ryšius.
Savivertės smukimas
Kiekvienas „atmetimas” (kuris dažniausiai yra tik kito žmogaus abejingumas, o ne sąmoningas atstūmimas) giliau smukdo žmogaus pasitikėjimą savimi. Atsiranda mintys: „aš nesu pakankamai geras/gera”, „niekas manęs nemylės”, „su manimi kažkas negerai”.
Realių santykių galimybių praradimas
Kol žmogus investuoja savo emocinę energiją į neegzistuojantį ryšį, jis praleidžia tikras galimybes sutikti žmogų, su kuriuo galėtų sukurti sveiką, abipusį ryšį.
Kas atsitinka, kai išgalvoti santykiai „baigiasi”?
Paradoksalu, bet žmogus gali patirti tikrą gedėjimą dėl santykių, kurie niekada neegzistavo. Kai fantazija subliūkšta (pavyzdžiui, limerencijos objektas pradeda santykius su kitu žmogumi, arba žmogus pagaliau pripažįsta realybę), skausmas yra tikras.
Tai vyksta todėl, kad smegenys neskiria emocijų, kilusių iš tikrų ir iš įsivaizduojamų situacijų. Jei jūs metų metus „gyvenote” santykiuose su kitu žmogumi savo galvoje, praradimo jausmas bus panašus į tikrą išsiskyrimą.
Gedėjimo procesas tokiais atvejais gali būti ypač sunkus, nes:
- Žmogus dažnai neturi su kuo pasidalinti savo skausmu (nes „niekas nesuprastų”).
- Aplinkiniai gali nereaguoti rimtai: „bet jūs gi nesimatėte”.
- Žmogus gali jausti dvigubą gėdą: ir dėl prarasto „ryšio”, ir dėl to, kad tas ryšys buvo išgalvotas.
Kaip išeiti iš išgalvotų santykių: praktinis vadovas
Jei atpažįstate save šiame straipsnyje, žinokite, kad pokyčiai yra įmanomi. Čia pateikiami konkretūs, praktiški žingsniai.
1. Pripažinkite realybę be savęs teisimo
Pirmas ir sunkiausias žingsnis – sąžiningai pasakyti sau: „šie santykiai egzistuoja tik mano galvoje”. Svarbu tai padaryti be gėdos ir be savęs kaltinimo. Išgalvoti santykiai neatsiranda dėl to, kad žmogus yra „kvailas” ar „silpnas”. Jie atsiranda dėl gilių emocinių poreikių, kurie nebuvo patenkinti.
2. Sumažinkite kontaktą su fantazijos objektu
Jei jūsų išgalvoti santykiai susiję su konkrečiu žmogumi (internete ar realiame gyvenime), sąmoningai sumažinkite kontaktą. Tai gali reikšti:
- Nebesekti jo/jos socialinių tinklų profilio.
- Nebelankykite jo/jos puslapio ar kanalo.
- Jei tai žmogus iš jūsų aplinkos, sumažinkite bendravimą iki minimalaus būtino lygio.
Tai gali būti skausminga, panašiai kaip abstinencija. Bet ilgainiui emocinis prisirišimas silpnės.
3. Užrašykite savo fantazijas
Tai gali skambėti keistai, bet užrašymas padeda atskirti fantaziją nuo realybės. Kai matote savo mintis popieriuje, lengviau pastebėti, kiek jose yra tikrų faktų ir kiek, pagražinimų ar išgalvojimų.
Pabandykite dviejų stulpelių techniką:
| Ką žinau iš tikrųjų (faktai) | Ką esu susikūręs/sukūrusi (interpretacijos) |
|---|---|
| Jis/ji parašė „ačiū” po mano komentaro | Jis/ji jaučia ypatingą ryšį su manimi |
| Mes kalbėjome 5 minutes vakarėlyje | Mes turėjome gilų, prasmingą pokalbį |
4. Investuokite į tikrus santykius
Sąmoningai skirkite laiką ir energiją žmonėms, kurie yra jūsų gyvenime realiai. Paskambinkite draugui. Susitikite su šeimos nariu. Prisijunkite prie grupinės veiklos – sporto komandos, knygų klubo, savanorystės projekto. Tikri, abipusiai ryšiai yra galingiausias vaistas nuo išgalvotų santykių.
5. Ugdykite savivertę nepriklausomai nuo santykių
Dažnai išgalvoti santykiai atsiranda todėl, kad žmogus savo vertę matuoja per kitų žmonių dėmesį ir meilę. Svarbu mokytis rasti vertę savyje:
- Užsiimkite veiklomis, kurios teikia pasitenkinimą (hobiai, kūryba, sportas).
- Kelkite sau mažus, pasiekiamus tikslus ir švęskite jų įgyvendinimą.
- Praktikuokite savęs priėmimą: jūs esate verti meilės ir dėmesio tokie, kokie esate.
6. Mokykitės atpažinti prisirišimo raštus
Jei pastebite, kad išgalvoti santykiai yra pasikartojantis raštas jūsų gyvenime (ne pirmas kartas), verta giliau pažvelgti į savo prisirišimo stilių. Ar vaikystėje jautėtės saugūs su tėvais? Ar patyrėte atmetimą ar emocinio artumo trūkumą? Šios patirtys dažnai formuoja polinkį kurti nerealius ryšius suaugystėje.
7. Kreipkitės profesionalios pagalbos
Nėra jokios gėdos prašyti pagalbos. Psichologas ar psichoterapeutas gali padėti:
- Suprasti gilumines priežastis, kodėl kuriate išgalvotus santykius.
- Išmokti sveikesnių emocinių strategijų.
- Pakeisti mąstymo modelius, kurie palaiko fantastiškus ryšius.
- Gydyti galimas pagrindines problemas (depresiją, nerimą, traumines patirtis).
Kognityvinė-elgesio terapija (KET) yra ypač veiksminga dirbant su obsesyviais mąstymo modeliais ir idealizavimu.
Kada išgalvoti santykiai tampa psichologiniu sutrikimu?
Svarbu atskirti normalias fantazijas nuo situacijų, kai reikia profesionalios pagalbos. Fantazijos apie santykius yra normali žmogiškos psichikos dalis. Tačiau jei jos:
- Trukdo kasdieniam funkcionavimui (darbui, mokslams, santykiams).
- Sukelia stiprų emocinį skausmą, kuris nepraeina.
- Verčia priimti žalingus sprendimus (persekiojimas, ribų pažeidimas).
- Trunka ilgiau nei kelis mėnesius ir intensyvėja.
- Lydimos depresijos, nerimo ar savęs žalojimo minčių.
…tai yra rimtas signalas kreiptis pagalbos. Limerencija, intensyvūs parazocialiniai santykiai ar kiti vienpusiai emociniai prisirišimai kartais gali būti susiję su gilesnėmis psichologinėmis problemomis, tokiomis kaip ribinis asmenybės sutrikimas, priklausomybinis elgesys ar neišgyventos traumos.
Kaip padėti artimam žmogui, kuris gyvena išgalvotuose santykiuose?
Jei pastebite, kad jūsų draugas, šeimos narys ar kolega gyvena išgalvotuose santykiuose, galite padėti, bet svarbu tai daryti jautriai:
- Nekritikuokite ir nesišaipykite. Jausmai, net jei jie paremti fantazija, yra tikri. Asmuo ir taip dažnai jaučia gėdą.
- Klausykite be teisimo. Kartais žmogui tiesiog reikia būti išgirstam.
- Švelniai padėkite matyti realybę. Užduokite klausimus, kurie skatina kritinį mąstymą: „Ar jis/ji žino apie tavo jausmus?”, „Kiek kartų jūs realiai kalbėjotės?”.
- Pasiūlykite alternatyvų. Pakvieskite kartu kur nors eiti, įtraukite į socialines veiklas.
- Pasiūlykite profesionalią pagalbą, jei situacija rimta. Padarykite tai be spaudimo: „Gal tau padėtų pasikalbėti su specialistu? Aš palaikyčiau tave”.
Galutinė mintis
Išgalvoti santykiai yra giliai žmogiška patirtis. Jie atsiranda iš mūsų prigimtinio poreikio būti mylimiems, supratiems ir priimtiems. Ir nėra jokios gėdos pripažinti, kad kartais tas poreikis verčia mus kurti ryšius, kurie egzistuoja tik mūsų vaizduotėje.
Bet svarbiausia – tai, ką darome su šiuo pripažinimu. Kiekvienas žmogus nusipelno tikrų, abipusių, sveikų santykių. Ir pirmas žingsnis link jų visada prasideda nuo sąžiningo žvilgsnio į save.
Jei šiandien atpažinote save šiame straipsnyje, tai jau yra drąsus žingsnis. Tai reiškia, kad esate pasiruošę keistis. O pokyčiai, net jei jie prasideda lėtai, visada yra verti pastangų.