Psichologija, kaip savarankiškas mokslas, gyvuoja kiek daugiau nei 150 metų, tačiau per tą laiką spėjo suskaidyti į daugybę krypčių, mokyklų ir požiūrių. Kiekviena kryptis siūlo savitą žmogaus elgesio, mąstymo ir emocijų aiškinimą, o kartu pateikia skirtingus metodus, kaip padėti žmonėms spręsti kasdienes ir gilumines problemas.
Šiame straipsnyje apžvelgsime visas svarbiausias psichologijos kryptis, aptarsime jų pradininkus, pagrindinius principus, stiprybes bei trūkumus ir paaiškinsime, kaip šios kryptys taikomos šiandien.
Kodėl svarbu žinoti psichologijos kryptis?
Kiekviena psichologijos kryptis žvelgia į žmogų iš kito kampo. Vienos koncentruojasi į pasąmonę, kitos, į stebimą elgesį, dar kitos, į mąstymo procesus ar asmeninį augimą. Supratimas, kokios kryptys egzistuoja, padeda:
- Pasirinkti tinkamą terapijos metodą sau ar artimiesiems
- Geriau suprasti savo ir kitų žmonių elgesį
- Kritiškiau vertinti populiariąją psichologiją ir savipagalbos literatūrą
- Orientuotis psichologijos studijose ar profesinėje karjeroje
Struktūralizmas: pirmoji psichologijos mokykla
Pradininkas: Wilhelmas Wundtas (1832–1920)
1879 metais Wilhelmas Wundtas Leipcigo universitete įkūrė pirmąją eksperimentinės psichologijos laboratoriją. Šis įvykis laikomas oficialiu psichologijos, kaip atskiro mokslo, gimtadieniu.
Struktūralizmo esmė, žmogaus sąmonės skaidymas į mažiausius elementus. Wundtas ir jo mokinys Edwardas Titcheneris naudojo introspekciją (savistabą), kai tiriamieji stebėdavo savo vidinius išgyvenimus ir bandydavo juos aprašyti kuo tiksliau.
Pagrindiniai principai:
- Sąmonė susideda iš atskirų elementų (pojūčių, jausmų, vaizdinių)
- Šiuos elementus galima identifikuoti ir klasifikuoti
- Introspekcija yra pagrindinis tyrimo metodas
Stiprybės ir ribotumas: Struktūralizmas padėjo pagrindus moksliniam psichologijos požiūriui. Tačiau introspekcijos metodas pasižymėjo subjektyvumu, nes skirtingi žmonės tuos pačius išgyvenimus apibūdindavo skirtingai. Dėl šios priežasties struktūralizmas gana greitai užleido vietą kitoms kryptims.
Funkcionalizmas: psichika kaip prisitaikymo įrankis
Pradininkas: Williamas Jamesas (1842–1910)
Funkcionalizmas atsirado kaip atsakas į struktūralizmą. Užuot nagrinėjus, iš ko susideda sąmonė, funkcionalistai kėlė klausimą: kam sąmonė reikalinga? Kokią funkciją ji atlieka?
Williamas Jamesas, laikomas amerikiečių psichologijos tėvu, teigė, kad sąmonė yra nuolat tekantis srautas (jis pats sugalvojo terminą „sąmonės srautas”), o psichiniai procesai padeda žmogui prisitaikyti prie aplinkos.
Pagrindiniai principai:
- Psichiniai procesai turi praktinę paskirtį, jie padeda prisitaikyti
- Svarbu tirti ne atskirus sąmonės elementus, o jų veikimą kasdienėje aplinkoje
- Psichologija turi būti praktiškas mokslas, padedantis spręsti realias problemas
Poveikis: Funkcionalizmas padarė didelę įtaką švietimo psichologijai ir taikomajai psichologijai. Jis inspiravo vaikų psichologijos, pedagoginės psichologijos ir net pramonės psichologijos atsiradimą.
Psichoanalizė: pasąmonės galia
Pradininkas: Sigmundas Freudas (1856–1939)
Psichoanalizė, be jokios abejonės, yra viena žinomiausių ir kontroversiškiausių psichologijos krypčių. Sigmundas Freudas iš esmės pakeitė požiūrį į žmogaus psichiką, iškeldamas idėją, kad didžioji dalis mūsų elgesio ir jausmų kyla iš pasąmonės.
Pagrindiniai principai:
- Psichikos struktūra. Freudas suskirstė psichiką į tris lygmenis: sąmonę, pasąmonę ir nesąmonę. Taip pat išskyrė tris asmenybės struktūras: Id (instinktai ir norai), Ego (realybės principas) ir Superego (moralė ir normos).
- Psichoseksualinė raida. Vaiko asmenybė formuojasi per kelis raidos etapus (oralinį, analinį, falinį, latentinį ir genitalinį). Problemos kuriame nors etape gali lemti psichologines sunkumas suaugus.
- Gynybos mechanizmai. Ego naudoja įvairius gynybos mechanizmus (represija, projekcija, sublimacija, neigimas ir kt.), kad apsaugotų žmogų nuo nerimo ir vidinių konfliktų.
- Laisvosios asociacijos ir sapnų analizė. Tai pagrindiniai psichoanalitinio darbo metodai, padedantys atskleisti pasąmonės turinį.
Stiprybės:
- Pirmoji kryptis, rimtai nagrinėjusi pasąmonės procesus
- Pasiūlė sistemingą asmenybės teoriją
- Atkreipė dėmesį į vaikystės patirčių svarbą
- Gynybos mechanizmų koncepcija plačiai pripažinta ir šiandien
Ribotumas:
- Daugelis Freudo idėjų sunkiai patikrinamos moksliškai
- Per didelis seksualumo ir agresijos akcentavimas
- Terapija ilga ir brangi
- Kai kurios teorijos (pvz., Edipo kompleksas) vertinamos kaip pasenusios
Taikymas šiandien: Šiuolaikinė psichoanalitinė terapija gerokai skiriasi nuo klasikinės Freudo praktikos. Psichodinaminė terapija (modernizuota psichoanalizės versija) plačiai taikoma depresijos, nerimo sutrikimų ir asmenybės problemų gydymui. Moksliniai tyrimai patvirtina jos veiksmingumą, ypač dirbant su ilgalaikėmis emocinėmis problemomis.
Analitinė psichologija: Karlo Gustavo Jungo indėlis
Pradininkas: Karlas Gustavas Jungas (1875–1961)
Jungas buvo vienas artimiausių Freudo bendradarbių, tačiau vėliau jų keliai išsiskyrė. Jungas sukūrė savo kryptį, analitinę psichologiją, kurioje pasąmonė suvokiama plačiau nei Freudo modelyje.
Pagrindiniai principai:
- Kolektyvinė pasąmonė. Be asmeninės pasąmonės, egzistuoja kolektyvinė pasąmonė, bendra visai žmonijai ir perduodama iš kartos į kartą. Joje saugomi archetipai, universalūs simboliai ir vaizdiniai.
- Archetipai. Tai universalūs psichiniai modeliai: Persona (socialinė kaukė), Šešėlis (tamsioji asmenybės pusė), Anima/Animus (priešingos lyties aspektai psichikoje), Savastis (vidinė pilnatvė).
- Individuacija. Pagrindinis asmenybės raidos tikslas, integruoti visus psichikos aspektus ir tapti pilnaverčiu savimi.
- Psichologiniai tipai. Jungas pasiūlė ekstraversijos ir introversijos koncepciją bei keturias psichines funkcijas (mąstymą, jausmą, pojūtį, intuiciją). Ši tipologija vėliau tapo MBTI (Myers-Briggs tipo indikatorius) pagrindu.
Taikymas šiandien: Jungo idėjos aktyviai naudojamos meno terapijoje, sapnų analizėje, mitologijos ir kultūros tyrimuose. MBTI testas, nors ir kritikuojamas akademinėje psichologijoje, plačiai naudojamas verslo ir karjeros konsultavime.
Biheviorizmas: tik stebimas elgesys
Pradininkai: Johnas B. Watsonas (1878–1958), Burrhusas Frederickas Skinneris (1904–1990)
Biheviorizmas XX amžiaus pirmojoje pusėje tapo dominuojančia psichologijos kryptimi JAV. Jo esmė, psichologija turi tirti tik stebimą elgesį, o ne sąmonę, pasąmonę ar vidinius išgyvenimus, nes jų neįmanoma objektyviai išmatuoti.
Pagrindiniai principai:
- Klasikinis sąlygojimas (Ivanas Pavlovas). Neutralus dirgiklis, pakartotinai siejamas su natūraliu dirgikliu, gali sukelti tokią pat reakciją. Pavlovo eksperimentai su šunimis tapo psichologijos klasika.
- Operantinis sąlygojimas (B.F. Skinneris). Elgesys formuojamas per pasekmes: pastiprinimas (teigiamas ar neigiamas) didina tikimybę, kad elgesys pasikartos, o bausmė mažina šią tikimybę.
- Aplinkos vaidmuo. Elgesį lemia aplinka, o ne vidiniai procesai. Žmogus gimsta kaip „tabula rasa” (švari lenta), ir jo elgesį formuoja patirtis.
Pagrindinės asmenybės:
- Ivanas Pavlovas – klasikinio sąlygojimo atradėjas
- Johnas B. Watsonas – biheviorizmo manifestas (1913), teigė, kad psichologija turi tapti grynai objektyviu mokslu
- B.F. Skinneris – operantinio sąlygojimo tyrimai, „Skinnerio dėžė”, programuotas mokymas
Stiprybės:
- Griežtas mokslinis požiūris ir eksperimentiniai metodai
- Praktinis pritaikomumas (švietimas, elgesio modifikavimas, gyvūnų treniravimas)
- Aiškios ir patikrinamos hipotezės
Ribotumas:
- Ignoruoja mąstymą, emocijas ir vidinius procesus
- Per daug supaprastina žmogaus psichiką
- Gyvūnų eksperimentų rezultatai ne visada taikytini žmonėms
Taikymas šiandien: Biheviorizmo principai aktyviai naudojami elgesio terapijoje, ypač gydant fobijas (sisteminė desensibilizacija), priklausomybes ir vaikų elgesio problemas. Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra viena efektyviausių autizmo spektro sutrikimų intervencijų.
Gestalt psichologija: visuma yra daugiau nei dalių suma
Pradininkai: Maxas Wertheimeris (1880–1943), Kurtas Koffka (1886–1941), Wolfgangas Köhleris (1887–1967)
Gestalt psichologija atsirado Vokietijoje XX amžiaus pradžioje kaip priešprieša struktūralizmui. Pagrindinė idėja: žmogus suvokia pasaulį ne kaip atskirų elementų rinkinį, o kaip organizuotas, prasmines visumas (vok. Gestalt – forma, pavidalas).
Pagrindiniai suvokimo dėsniai:
- Artumo dėsnis. Arti vienas kito esančius objektus suvokiame kaip grupę.
- Panašumo dėsnis. Panašius objektus linkstame grupuoti kartu.
- Uždarumo dėsnis. Turime polinkį užbaigti neužbaigtus kontūrus ir formas.
- Figūros ir fono dėsnis. Suvokdami vaizdą, visada atskiriame figūrą nuo fono.
- Gero tęsinio dėsnis. Elementus, sudarančius liniją ar kreivę, suvokiame kaip vientisą visumą.
Taikymas šiandien: Gestalt principai plačiai naudojami dizaine, reklamoje, UX/UI projektavime, fotografijoje ir menu. Gestalt terapija (Fritzo Perlso sukurta kryptis, susijusi su gestalt psichologija, bet turinti savitą metodologiją) yra populiari terapinė kryptis, akcentuojanti sąmoningumą, „čia ir dabar” principą bei asmeninę atsakomybę.
Humanistinė psichologija: žmogus kaip aktyvus kūrėjas
Pradininkai: Abraomas Maslow (1908–1970), Carlas Rogersas (1902–1987)
XX amžiaus viduryje humanistinė psichologija iškilo kaip „trečioji jėga”, alternatyva psichoanalizei ir biheviorizmu. Abi dominuojančios kryptys, humanistų nuomone, piešė per daug pesimistinį žmogaus paveikslą: psichoanalizė akcentavo vidinius konfliktus, biheviorizmas, aplinkos kontrolę. Humanistai pasiūlė optimistinį požiūrį, žmogus iš prigimties siekia augti, tobulėti ir realizuoti save.
Pagrindiniai principai:
- Saviaktualizacija (Maslow). Kiekvienas žmogus turi įgimtą polinkį realizuoti savo potencialą. Maslow sukūrė poreikių hierarchiją (piramidę), kurioje saviaktualizacija yra aukščiausias poreikis.
- Besąlygiška pozityvi pagarba (Rogersas). Žmogui augti ir keistis reikia priėmimo be sąlygų. Rogersas sukūrė į klientą orientuotą terapiją, kurioje terapeutas kuria šiltą, priimančią atmosferą.
- Laisva valia ir atsakomybė. Žmogus nėra pasyvus aplinkos ar instinktų produktas, jis aktyviai renkasi ir kuria savo gyvenimą.
- Subjektyvi patirtis. Kiekvieno žmogaus vidinė patirtis yra vertinga ir verta dėmesio.
Maslow poreikių hierarchija (nuo žemiausių iki aukščiausių):
- Fiziologiniai poreikiai (maistas, vanduo, miegas)
- Saugumo poreikiai (pastogė, stabilumas)
- Priklausymo ir meilės poreikiai (santykiai, bendruomenė)
- Pagarbos poreikiai (savivertė, pripažinimas)
- Saviaktualizacijos poreikiai (kūryba, asmeninis augimas)
Stiprybės:
- Optimistinis požiūris į žmogų
- Dėmesys subjektyviai patirčiai ir prasmei
- Praktinis terapinis pritaikymas
- Poveikis švietimui, vadybai ir socialiniam darbui
Ribotumas:
- Sunkiai patikrinama moksliškai (kaip išmatuoti saviaktualizaciją?)
- Gali būti per daug optimistinė ir nepakankamai atsižvelgti į biologinius veiksnius
- Kultūrinis šališkumas (individualizmo akcentavimas)
Kognityvinė psichologija: mąstymo mechanizmai
Pradininkas: Ulrichas Neisseris (1928–2012), terminą „kognityvinė psichologija” įtvirtinęs 1967 m. knygoje
Kognityvinė psichologija atsirado kaip „kognityvinė revoliucija” prieš biheviorizmo dominavimą. Ši kryptis grąžino mąstymą, atmintį, dėmesį ir kitus psichinius procesus į psichologijos centrą.
Pagrindiniai principai:
- Informacijos apdorojimas. Žmogaus protas veikia panašiai kaip kompiuteris: priima informaciją, ją apdoroja, saugo ir naudoja.
- Kognityvinės schemos. Žmonės interpretuoja pasaulį per mentalines schemas, organizuotas žinių struktūras, kurios padeda suprasti naują informaciją.
- Kognityviniai iškraipymai. Mąstymo klaidos (pvz., katastrofizavimas, juodai-baltas mąstymas, personalizavimas) gali lemti emocines problemas.
Pagrindinės tyrimų sritys:
- Atmintis (trumpalaikė, ilgalaikė, darbinė)
- Dėmesys ir suvokimas
- Kalba ir kalbos apdorojimas
- Sprendimų priėmimas ir problemų sprendimas
- Metakognicija (mąstymas apie mąstymą)
Kognityvinė elgesio terapija (KET): Vienas reikšmingiausių kognityvinės psichologijos praktinių rezultatų. KET sukūrė Aaronas Beckas ir Albertas Ellisas. Ši terapija remiasi prielaida, kad ne patys įvykiai sukelia emocinius sunkumus, o tai, kaip mes tuos įvykius interpretuojame. Keičiant neadaptyvius mąstymo modelius, galima pakeisti emocijas ir elgesį.
KET yra viena plačiausiai moksliškai tyrinėtų ir veiksmingumo įrodymų turinčių terapijos formų. Ji efektyviai taikoma gydant:
- Depresiją
- Nerimo sutrikimus
- Paniką ir fobijas
- Potrauminį stresą
- Valgymo sutrikimus
- Nemigą
Evoliucinė psichologija: praeitis lemia dabartį
Pagrindiniai atstovai: Leda Cosmides, Johnas Tooby, Davidas Bussas
Evoliucinė psichologija remiasi Charleso Darwino natūraliosios atrankos teorija ir teigia, kad daugelis psichologinių savybių yra adaptacijos, susiformavusios per tūkstantmečius mūsų protėvių aplinkoje.
Pagrindiniai principai:
- Žmogaus smegenys yra evoliucijos produktas, prisitaikęs spręsti konkrečias išlikimo ir reprodukcijos problemas
- Daugelis elgesio modelių, kurie šiandien atrodo iracionalūs, turėjo adaptacinę vertę praeityje
- Universalios žmogaus savybės (pvz., baimė gyvatėms, poravimosi strategijos, grupinio mąstymo tendencijos) yra evoliucinės adaptacijos
Tyrimų pavyzdžiai:
- Kodėl žmonės labiau bijo gyvačių nei automobilių, nors automobiliai šiandien kelia didesnę grėsmę?
- Kodėl vyrai ir moterys gali turėti skirtingas partnerių pasirinkimo strategijas?
- Kodėl žmonės yra linkę į grupinį mąstymą ir konformizmą?
Ribotumas: Evoliucinė psichologija dažnai kritikuojama dėl „just-so stories” (nepatikrinamų evoliucinių paaiškinimų) ir galimo biologinio determinizmo.
Socialinė psichologija: žmogus tarp žmonių
Pagrindiniai atstovai: Kurtas Lewinas, Solomonas Aschas, Stanlis Milgramas, Philipas Zimbardo
Socialinė psichologija tiria, kaip žmonių mintys, jausmai ir elgesys priklauso nuo kitų žmonių buvimo (tikro, įsivaizduojamo ar numanomo).
Klasikiniai eksperimentai:
- Milgramo eksperimentas (1963). Tyrė paklusnumą autoritetui. Daugelis tiriamųjų buvo pasirengę skirti (kaip manė) pavojingus elektros šokus kitam asmeniui, jei to reikalavo eksperimentuotojas.
- Ascho konformizmo eksperimentas (1951). Parodė, kad žmonės linkę sutikti su grupe net tada, kai grupės atsakymas akivaizdžiai klaidingas.
- Zimbardo Stanfordo kalėjimo eksperimentas (1971). Tyrė, kaip socialiniai vaidmenys veikia elgesį. Normalūs studentai, gavę „kalėjimo prižiūrėtojų” vaidmenis, ėmė elgtis žiauriai.
Šiuolaikinės temos:
- Socialinis pažinimas (kaip formuojame įspūdžius apie kitus)
- Stereotipai, prietarai ir diskriminacija
- Grupiniai procesai ir lyderiavimas
- Įtikinėjimas ir nuostatų keitimas
- Prosocialus elgesys ir agresija
Neuropsichologija ir biologinė psichologija: smegenys ir elgesys
Pagrindiniai atstovai: Paulis Broca, Rogeris Sperry, Oliveris Sacksas
Biologinė psichologija (dar vadinama biopsichologija arba neurofiziologine psichologija) tiria, kaip biologiniai procesai, ypač smegenų veikla, veikia elgesį ir psichinius procesus.
Pagrindinės tyrimų sritys:
- Smegenų struktūros ir jų funkcijos
- Neuromediatorių (serotonino, dopamino, noradrenalino ir kt.) vaidmuo elgesyje ir emocijose
- Genetikos ir epigenetikos poveikis psichologinėms savybėms
- Smegenų plastikumas (gebėjimas keistis per visą gyvenimą)
- Neurologinių pažeidimų poveikis elgesiui ir kognicijoms
Šiuolaikinės technologijos:
- fMRI (funkcinis magnetinio rezonanso vaizdinimas)
- EEG (elektroencefalograma)
- PET (pozitronų emisijos tomografija)
- Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS)
Biologinė psichologija leido suprasti daugelio psichinių sutrikimų neurobiologinius mechanizmus ir sukurti veiksmingesnius farmakologinius gydymo metodus.
Pozityvioji psichologija: mokslas apie gerovę
Pradininkas: Martinas Seligmanas (g. 1942)
Pozityvioji psichologija, kaip atskira kryptis, atsirado 1998 metais, kai Martinas Seligmanas, tuometinis Amerikos psichologų asociacijos prezidentas, paragino psichologus tirti ne tik sutrikimus ir problemas, bet ir tai, kas daro žmones laimingus, atsparesnius ir labiau besimėgaujančius gyvenimu.
Pagrindiniai principai:
- PERMA modelis. Seligmano pasiūlytas gerovės modelis apima penkis elementus: Teigiamos emocijos (Positive emotions), Įsitraukimas (Engagement), Santykiai (Relationships), Prasmė (Meaning), Pasiekimai (Achievement).
- Stiprybės, o ne silpnybės. Vietoj koncentravimosi į tai, kas žmoguje „sugedę”, pozityvioji psichologija akcentuoja asmenines stiprybes ir jų ugdymą.
- Atsparumas (reziliencija). Gebėjimas atsigauti po sunkumų ir augti iš sudėtingų patirčių.
- Srautas (flow). Mihaly Csikszentmihalyi aprašytas psichinės būsenos fenomenas, kai žmogus visiškai pasineria į veiklą, prarasdamas laiko pojūtį.
Praktinis taikymas:
- Dėkingumo praktikos
- Stiprybių identifikavimas ir panaudojimas
- Sąmoningumo (mindfulness) treniravimas
- Teigiamų santykių kūrimas
- Prasmės ir tikslo paieška
Kritika: Pozityvioji psichologija kartais kritikuojama dėl „toksinio pozityvumo” skatinimo ir sudėtingų socialinių problemų individualizavimo. Vis dėlto šiuolaikiniai šios krypties atstovai pripažįsta neigiamų emocijų svarbą ir vengia supaprastinto „būk pozityvus” požiūrio.
Egzistencinė psichologija: prasmės paieška
Pagrindiniai atstovai: Viktoras Franklis (1905–1997), Rollas May (1909–1994), Irvin Yalom (g. 1931)
Egzistencinė psichologija remiasi egzistencinės filosofijos idėjomis (Sørenas Kierkegaardas, Friedrichas Nietzsche, Jeanas Paulis Sartre’as) ir nagrinėja pačius giliausius žmogaus būties klausimus.
Pagrindinės temos:
- Prasmė. Žmogus nuolat ieško prasmės savo gyvenime. Viktoras Franklis, išgyvenęs nacių koncentracijos stovyklas, sukūrė logoterapiją, terapiją per prasmę.
- Laisvė ir atsakomybė. Žmogus yra laisvas rinktis, bet ši laisvė neatsiejama nuo atsakomybės.
- Mirtis ir baigtinumas. Mirties suvokimas gali būti ne tik nerimo šaltinis, bet ir motyvatorius gyventi prasmingai.
- Vienatvė. Egzistencinė vienatvė, suvokimas, kad kiekvienas žmogus yra galiausiai vienas, yra neišvengiama žmogaus būties dalis.
Taikymas: Egzistencinė terapija padeda žmonėms, išgyvenantiems prasmės krizę, susiduriantiems su sunkiomis ligomis, netektimis ar pereinamaisiais gyvenimo laikotarpiais.
Transpersonalinė psichologija: už asmens ribų
Pagrindiniai atstovai: Stanislawas Grofas, Kenas Wilberis, Abrahamas Maslow
Transpersonalinė psichologija tiria patirtis, kurios peržengia įprastines individualios sąmonės ribas: mistinius išgyvenimus, kosminio vientisumo pojūtį, pakitusias sąmonės būsenas ir dvasinio augimo patirtis.
Ši kryptis yra kontroversiškiausia iš visų psichologijos mokyklų, nes dalis jos teiginių sunkiai suderinami su tradiciniu mokslinio metodo taikymu. Vis dėlto transpersonalinė psichologija prisidėjo prie sąmoningumo (mindfulness) praktikų integravimo į psichoterapiją ir atkreipė dėmesį į dvasinių patirčių svarbą psichinei sveikatai.
Kaip psichologijos kryptys taikomos šiandien?
Šiuolaikinė psichologijos praktika retai remiasi viena kryptimi. Dauguma specialistų laikosi integratyvaus požiūrio, derindami skirtingų mokyklų metodus pagal konkretaus kliento poreikius.
Populiariausios šiuolaikinės terapijos kryptys:
| Terapijos kryptis | Pagrindas | Tinka gydyti |
|---|---|---|
| Kognityvinė elgesio terapija (KET) | Kognityvinė ir biheviorizmo psichologija | Depresija, nerimas, fobijos, OKS |
| Psichodinaminė terapija | Psichoanalizė | Asmenybės problemos, santykių sunkumai |
| Humanistinė terapija | Humanistinė psichologija | Savivertės problemos, asmeninis augimas |
| Gestalt terapija | Gestalt psichologija | Sąmoningumo trūkumas, nebaigtiniai reikalai |
| EMDR | Neuropsichologija, kognityvinė psichologija | Potrauminis stresas, traumos |
| Dialektinė elgesio terapija | KET, mindfulness | Emociniai reguliavimo sunkumai |
Kurią psichologijos kryptį rinktis?
Klausimas „kuri kryptis geriausia?” neturi vieno atsakymo. Pasirinkimas priklauso nuo:
- Problemos pobūdžio. Konkrečioms fobijoms gerai tinka KET, giluminėms asmenybės problemoms, psichodinaminė terapija, prasmės krizei, egzistencinė terapija.
- Asmeninių preferencijų. Vieni žmonės nori konkrečių įrankių ir namų darbų (KET), kiti, gilesnio savęs pažinimo (psichoanalitinė kryptis), treti, priimančio ir šilto santykio (humanistinė terapija).
- Trukmės lūkesčių. KET paprastai trunka 8–20 sesijų, psichodinaminė terapija gali trukti metus ir ilgiau.
- Mokslinio pagrindimo. KET turi daugiausiai mokslinių įrodymų, bet ir kitos kryptys turi augančią tyrimų bazę.
Apibendrinimas
Per daugiau nei šimtmetį psichologija nuo vienos laboratorijos Leipcige išaugo į platų mokslą su daugybe krypčių, kiekviena iš kurių pateikia savitą žvilgsnį į žmogaus psichiką. Nuo Freudo pasąmonės iki Seligmano pozityviosios psichologijos, nuo Skinnerio pelių labirintų iki šiuolaikinio fMRI smegenų skenavimo, kiekviena kryptis pridėjo po plytą prie mūsų supratimo, kas mes esame ir kodėl elgiamės taip, kaip elgiamės.
Nė viena kryptis neturi monopolio tiesai. Geriausias šiuolaikinis požiūris, integruoti skirtingų mokyklų žinias ir metodus, pasirenkant tai, kas geriausiai tinka konkrečiam žmogui konkrečioje situacijoje. Būtent tai ir daro geriausi šiuolaikiniai psichologai.